Spausdinti
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 13, LT-98112 Skuodas
El. paštas savivaldybe@skuodas.lt
Tel. 8 440 73932; Faks. 8 440 73984
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188751834
Į pradžią
  Gyventojams   Verslininkams   Turistams
Prisijungimas vartotojams
Prisijungimas gyventojams
Pranešimai
Fizinis aktyvumas ir depresija

Prognozuojama, kad iki 2030 metų depresija taps antra sergamumo ir mirtingumo priežastimi pasaulyje po širdies ir kraujagyslių ligų. Depresija – neabejotinai plačiai paplitęs sutrikimas, kuris dažnai yra sunkus, sukeliantis psichologinį distresą. Jo pasekmė – bandymai žudytis, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat šeiminio gyvenimo kokybės pablogėjimas.

Vertinti emocinę žmogaus būseną, juo labiau emocinės būsenos kokybę – labai sudėtinga. Depresija sergančių asmenų savijauta formuojasi iš ligos kylantiems sunkumams sąveikaujant su asmens gyvenimo kontekstu, dalyvaujant psichologiniams  procesams, tokiems kaip vertinimas ir interpretacija. Subjektyvus gyvenimo vertinimas yra asmens savojo gyvenimo konteksto suvokimas, taigi galima tikėtis, kad sergant depresija jis taip pat keisis.

Depresija dažniausiai lemia blogą gyvenimo kokybę, taip pat apsunkina socialinį funkcionavimą bei prisitaikymą, gebėjimą dirbti, rūpintis namais ir poilsio galimybes. Kuo labiau išreikšta depresija, tuo prastesnė su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.

Depresijos atsiradimo rizikai turi įtakos:

  • ilgalaikiai stresai ir prasti santykiai su aplinkiniais;
  • neigiamas požiūris į gyvenimą;
  • narkotinių medžiagų vartojimas;
  • besaikis alkoholio vartojimas;
  • hormonų kiekio kraujyje svyravimas;
  • sunkios somatinės ligos.

Prevencinė priemonė nuo depresijos – fizinis aktyvumas.

 Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad aerobiniai fiziniai pratimai (vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimo takelis) sergantiems depresija turi didelę naudą. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai mažina depresijos ir nerimo simptomus, pagerina centrinės nervų sistemos funkcijas, gerina miegą bei nuotaiką ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Jei asmenys ilgą laiką buvo fiziškai pasyvūs, jiems reikėtų pradėti nuo žemo intensyvumo veiklų, tokių kaip vaikščiojimas, plaukimas. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat vyresniems kaip 40-ties metų amžiaus rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Ši veikla nesuteiks papildomo streso organizmui. Pajutus fizinio pajėgumo pokyčius galima pereiti prie didesnio intensyvumo fizinių pratimų. Labai svarbu, kad fizinė veikla, kuria užsiima sergantieji depresija, būtų maloni ir keltų tik teigiamas emocijas.

Fiziniai pratimai teikia psichologinę ir fizinę naudą dėl šių priežasčių: pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą, reguliuoja svorį, pagerina raumenų tonusą.

Atliekant mankštą namuose rekomenduojama:

  • Pakviesti šeimos narius ir draugus mankštintis kartu.
  • Mankštintis nuo 2 iki 5 kartų per savaitę.
  • Mankšta turi trukti mažiausiai 30 min.
  • Kruopščiai apšilti ir atvėsti.
  • Stengtis gyventi aktyviau – daugiau vaikščioti pėsčiomis vietoj važinėjimo, vengti naudoti, kur įmanoma, mechanizuotus prietaisus.

Sportuokime, būkime fiziškai aktyvūs ir rūpinkimės vieni kitais.

 

Parengė: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Laima Urbonaitė

 

Atgal
Spausdinimo versija
Siųsti draugui
Twitter
Facebook


Komentarų sąrašas (0)
 

       
         
Pradžia Kontaktai Teisės aktai Forumas Padaryti pirmuoju Pasižymėti svetainę RSS

Informacijos talpinimas svetainėje: tomas.ubartas@skuodas.lt

© 2011 Skuodo rajono savivaldybė. Cituojant šios svetainės informaciją prašome nurodyti šaltinį ir datą.
Reklaminio pobūdžio skebimai visose skuodas.lt el. pašto dėžutėse yra nepageidaujami.
Sprendimas:
Idamas, Naudojama: Smatweb sistema.